- gėrikas
- gėri̇̀kas, gėri̇̀kė dkt.
.
.
gėrikas — gėrìkas, ė smob. (2) J gėrėjas; girtuoklis: Meisteris viršum jo (draugo) galvos muša alvutėmis su gėrikais P.Cvir. Menkas iš manęs gėrìkas Plš. Prastas tu gėrìkas, kad pasgėrei Mrc. Gavo marčią gėrìkę (norinčią išgerti) Brt. Pieno gėrikas rš … Dictionary of the Lithuanian Language
gerionėlis — sm. gėrikas: Oi tenai gėrė trys gerionėliai nuog ryto ik vakarėlio TDrIV117(Btrm) … Dictionary of the Lithuanian Language
gėrovas — gėrõvas, ė ( a) smob. (2) J gėrikas; girtuoklis: Alaus gėrovas rš. Pasidabojo ji ir išėjo už tokio gėrõvo Gs. Ona buvo didelė gėrovė Rmš. Kalba tave žmonės, tave susiedėliai, oi ka tu esmi gėrova mergelė (d.) Vlk. Susėdo už stalo visi tokie… … Dictionary of the Lithuanian Language
valiojimasis — sm. (1), valiojimos ind. 1. → 2 valioti 3 (refl.). ║ Lig valiojimos [gėrikas] ka prieina, blogai Krš. 2. → valioti 4 (refl.): Iš to valiojimos, matysu, a būsi sotus DūnŽ. ║ Labiau tas valiojimos baisus – kas valios [ligonį], vartys Rdn. Tas… … Dictionary of the Lithuanian Language